išdabstyti

2 išdabstýti tr. išmėtyti, išdrabstyti: Kai nuėjau, tai viską, ką tik radau, išdabsčiaũ Lš. Išdãbstė visus vaikus (vieną vienan sodžiun išleido ganyti, kitą kitan) Lp. | refl.: Mes šitep kad išsidãbstėm (išsiskirstėme) Lp. \ dabstyti; išdabstyti